Daugybę aistrų ir diskusijų sukėlęs referendumas baigėsi taip kaip ir buvo prognozuota - jis tiesiog neįvyko. Aš asmeniškai, nuo pat pradžių nepritariau tiems referendumo punktams, kuriais siekta sumažinti referendumui sušaukti reikalingų parašų kartelę ir apsunkinti gamtos išteklių gavybą, nes, mano manymu, šie punktai kenktų Lietuvos valstybės interesams ir būtu naudingi kaimynei Rusijai, turinčiai išskirtinių energetinių interesų mūsų šalyje, kuriuos aktyviai palaiko ganėtinai nemaža prosovietinės ir proputiniškos penktosios kolonos atstovų. Tačiau tai nereiškia, kad visi referendumo organizatoriai ir palaikytojai yra priešiški Lietuvai asmenys, atvirkščiai, dauguma jų yra nuoširdūs patriotai, kurie šventai įsitikinę savo idėjų teisingumu. Ir už tai jie nusipelno pagarbos, nes ši žmonių dalis parodė, kokia turi būti tautinė ir pilietinė Lietuvos visuomenė: aktyvi ir kovojanti už savo įsitikinimus. Manau, kad nors ir neįvykęs, šis referendumas - pirmasis rimtas žingsnis į tautinės ir pilietinės visuomenės bei demokratijos stiprinimą. Jis pažadino iš snaudulio daugybę žmonių, kurie vienaip ar kitaip (balsuodami už, prieš, ar net sąmoningai ignoruodami) tapo demokratinio proceso dalyviais. Tai yra neabejotinas demokratijos laimėjimas. Tuo pačiu referendumas privertė Seimą atkreipti dėmesį į žmonių lūkesčius ir sugriežtinti žemės įsigijimo tvarką, todėl, galima sakyti, kad referendumo entuziastai savo tikslą iš dalies tikrai pasiekė ir padarė naudingą darbą valstybei. Nuo šiol atsovaujamoji demokratija praturtės nauja patirtimi, ta patirtis, tikiuosi, leis žmonių rinktiems atstovams labiau jausti tautos "pulsą".
