Iš Sirijos, Irako, Eritrėjos ir kitų konflikto draskomų šalių
nenutrūkstamu srautu į ES plūstantys karo pabėgėliai iššaukė
iki šiol neregėto masto krizę, kurios nebepajėgia suvaldyti
didžiosios Europos valstybės. Kol šių valstybių žiniasklaida
graudina savo visuomenes liūdnomis karo istorijomis, o politiniai
lyderiai kalba apie moralinę pareigą priglausti viso pasaulio
kenčiančius, pabėgėlių masės gramzdina Europą į visišką
chaosą. Naudodami Graikija, Italiją ir Vengriją kaip tarpines
stoteles, tūkstančiai taip vadinamų pabėgėlių veržiasi į
turtingiausias Europos Sąjungos valstybes (Vokietiją, Didžiąją
Britaniją, Prancūziją), keldami didžiulę sumaištį: socialiniai
tinklai mirga nuo filmuotos medžiagos, iš kurios matyti kaip
pabėgėlių minios užverčia šiukšlėmis Europos miestų gatves,
stato kur papuola palapines, tarpusavyje konfliktuojančios
pabėgėlių grupės kelia neramumus bei muštynes, „užkemša“
geležinkelio stotis, trikdo traukinių eismą, demonstratyviai
spardo ir mėto vandens butelius, kuriuos jiems dalija vengrų
policininkai. Visa tai kelia didelį susirūpinimą ir abejones, ar
tikrai visi šie žmonės yra taikūs bėgliai trokštantys saugumo
ir kupini noro pritapti šalyse, kurios siūlo jiems prieglobstį.
Abejones dar labiau sustiprina faktas, kad šalia konflikto zonos yra
nekariaujančių musulmoniškų valstybių (pvz.: Turkija, Saudo
Arabija, JAE ir kt.) kurios teoriškai turi visas galimybes
užtikrinti pabėgėlių saugumą ir suteikti jiems prieglobstį,
tačiau karo pabėgėliai vis tiek renkasi svetimos kultūros ir kito
tikėjimo Vakarų Europos šalis. Beje, tarptautinė teisė labai
aiškiai nurodo, kad karo pabėgėlis laikomas tokiu, kol atvyksta į
saugią valstybę, todėl Turkijoje, Graikijoje ar Serbijoje
atsidūrusiems pabėgėliams tarsi ir nebūtų priežasties vykti
šiauriau į Europą. Tačiau toks pabėgėlių troškimas žūtbūt
pasiekti Vokietiją ar Prancūziją perša mintį, kad tai gali būti
ekonominiai migrantai, kurie galbūt tik prisidengia jų šalyse
vykstančiu konfliktu, iš tikrųjų siekdami ekonominės ir
socialinės naudos, nes puikiai žino, kad klestinčiose Vakarų
Europos šalyse jiems bus garantuotos socialinės išmokos, bus
užtikrintos jų teisės, gerbiama kultūra bei tikėjimas. Tokiu
atveju, į atvykėlius galima žiūrėti kaip į dar vieną migrantų
iš musulmoniškų šalių bangą, kuri gali dar labiau paaštrinti
socialines, ekonomines ir kultūrines problemas, su kuriomis
pastaruoju metu susiduria Vakarų Europos valstybių visuomenės.
Dalies musulmonų nenoras priimti krikščioniškosios Europos
vertybių (pasireiškiantis rajonų, kuriuose de facto taikoma
šariato teisė kūrimųsi Vakarų Europos šalių miestuose) jau
sukėlė nemažai galvos skausmo Vakarų lyderiams, kurie vienas po
kito paskelbė, kad „multikultūriškumo projektas žlugo“.
Negana to, užsienio žiniasklaidoje pasirodė pranešimų,
teigiančių, kad Islamo Valstybės veikėjai grasina su tūkstantine
bėglių minia į Europą atsiųsti savo užverbuotų agentų bei
teroristų. Ar ši grėsmė yra reali, parodyti, deja, galės tik
laikas. Labai gaila, bet savotiška šios krizės auka tapo ir
Lietuva. Europos Komisijos siūlymu mūsų šalyje bus priimta
gyventi virš tūkstančio pabėgėlių. Skaičius gal ir nėra labai
didelis, tačiau mūsų mažai valstybei, kurioje beveik 30 proc.
gyventojų yra ties skurdo riba ir iki šiol nesugebančiai
integruoti į visuomenę net čigonų taboro Vilniuje, šis projektas
greičiausiai virs neįveikiama užduotimi. Taip pat kyla klausimas,
ar pasirengusi mūsų teisėsauga kovoti su naujo tipo grėsmėmis:
masinėmis riaušėmis, terorizmo pavojumi ir pan. Lietuviai puikiai
pamena tokius įvykius kaip neramumai Paryžiaus ir Malmės
priemiesčiuose, savižudžius sprogdintojus Londono autobusuose ar
Madrido traukiniuose. Nuskurdintai Lietuvos teisėsaugai tai gali
tapti rimtu iššūkiu. Nors Vakarų Europos šalių multikultūrinės
visuomenės eksperimentas akivaizdžiai nepasiteisino ir sukėlė
rimtą grėsmę Vakarų civilizacijos išlikimui, tačiau mūsų
valdžia aklai bando kopijuoti nepavykusį modelį. Yra toks
posakis, teigiantis, kad protingieji mokosi iš svetimų klaidų ir
tik kvailiai iš savųjų. Lietuvos valdžia, deja, verčia mus būti
kvailio vietoje.
