Prigijo ne visur
Sparčiai
besirutuliojantys pastarojo meto įvykiai
daužo į šipulius rožines globalizmo apologetų svajones apie “pasaulį be
sienų”. Vakarų Europoje ir JAV vis labiau blėsta po Antrojo pasaulinio karo iki
dabar vyravęs tikėjimas, kad laisva prekyba, liberali demokratija ir
multikultūriškumas yra tos pažangios idėjos, kurios plisdamos į kitas šalis, užtikrins taikų valstybių sanbūvį bei
ekonominį klestėjimą. Prigijusi tik
mažesnėje pasaulio valstybių dalyje, liberali demokratija kaip valstybės
valdymo forma nesugebėjo įsitvirtinti net visoje Europoje: pačioje didžiausioje
mūsų kontinento šalyje – Rusijoje - demokratines viltis galutinai palaidojo faktinis
autokratas Vladimiras Putinas, Lietuvos kaimynės Baltarusijos valdžios vairą
tvirtai savo rankose laiko vienvaldis Aleksandras Lukašenka, o ilgą laiką
sėkmingos demokratijos pavyzdžiu musulmonų šalims buvusi Turkija aiškiai
krypsta autoritarizmo pusėn.
Federacijos nebus
Negana
to, dezintegracijos procesas prasidėjo ir pačioje demokratijos citadelėje –
Europos Sąjungoje. Grandiozinius plėtros ir federalizacijos lūkesčius puoselėjusius biurokratus bei politikus sukrėtė ryžtingas britų sprendimas palikti bendriją. Atsiskyrimo nuo ES nuotaikos stiprėja ir
Prancūzijoje – apie tai be užuolankų kalba vis labiau populiarėjančio Nacionalinio
fronto lyderė Marine Le Pen, o vienas stipriausių pretendentų į Prancūzijos
prezidento postą Fransua Filonas rėžė tiesiai šviesiai: “Prancūzijos užsienio
politika turi tarnauti Prancūzijos interesams, todėl pamirškime svajonę apie
federacinę Europą”. Nuo nelegalių migrantų iš musulmoniškų šalių dūstančioje Vokietijoje taip pat kyla nepasitenkinimas
Angelos Merkel “atvirų durų” politika, mažėja multikultūrinės visuomenės idėjos
palaikymas ir didėja priešiškumas Europos Sąjungai.
Grįš prie protekcionistinės
politikos
Tuo
tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose visuomenės palaikymo sulaukė
antiglobalistinėmis bei izoliacionistinėmis idėjomis persmelkta priešrinkiminė
republikonų kandidato į prezidento postą Donaldo Trampo retorika. Ekstravagantiškasis politikas dėl iš JAV besitraukiančios
gamybos bei didėjančio nedarbo kaltino Kiniją ir pliekė laisvą prekybą. „Mes kalbame apie
laisvą prekybą. Tai ne laisva, o kvaila prekyba. Kinija „iškiša“ viską, ką
turi“, - debatuose teigė Trumpas. Galima spėti, kad JAV sugrįš prie
protekcionistinės ekonominės politikos. Ir ji tokia bus ne vienintelė: Rusija,
Indija, Brazilija ar Argentina, siekdamos apsaugoti savo ekonominius interesus,
jau kurį laiką vis labiau varžo laisvą prekybą. Nors yra nemažai autoritetingų
ekonomistų, įspėjančių apie neigiamas tokių žingsnių pasekmes - prekių ir
paslaugų brangimą , tačiau norėdamos išjudinti savo stagnuojančias ekonomikas
šalys ims vis labiau vertis viena nuo kitos. Panašu, kad pasaulio globalizaciją
pradėjusios valstybės staiga suprato neturinčios galimybių susidoroti su visais
proceso iššūkiais, todėl sustojo ir pradėjo gręžtis atgal į „savo kiemą“. Gali būti, kad 2017 – aisias demokratinių valstybių arealas dar daugiau
trauksis, o pasaulis bus kur kas labiau susiskaldęs ir chaotiškas. Tokia
situacija Lietuvai žada tik dar rimtesnius išmėginimus, kuriems turi ruoštis
tiek politikai, tiek visuomenė.
